9 And when he had opened the fifth seal, I saw under the altar the souls of them that were slain for the word of God, and for the testimony which they held:
10 And they cried with a loud voice, saying, How long, O Lord, holy and true, dost thou not judge and avenge our blood on them that dwell on the earth?
11 And white robes were given unto every one of them; and it was said unto them, that they should rest yet for a little season, until their fellowservants also and their brethren, that should be killed as they were, should be fulfilled.
8Tu laikai mūsų kaltes savo akivaizdoje, mūsų slaptas nuodėmes – savo veido šviesoje.
9Mūsų dienos praeina Tau rūstaujant, mūsų metai kaip atodūsis.
10Mūsų metų skaičius yra septyniasdešimt, o stipresniųjų – aštuoniasdešimt. Dauguma jų praeina varge ir kančiose. Jie greitai praeina, ir mes išnykstame.
11Kas Tavo rūstybės jėgą supranta ir bijo Tavojo pykčio?
12Pamokyk mus skaičiuoti mūsų dienas, kad įgytume išmintingą širdį!
13Sugrįžk, Viešpatie! Ar ilgai? Būk gailestingas savo tarnams!
14Gaivink mus nuo ryto savo gailestingumu, kad džiaugsmas ir linksmumas mus lydėtų visą amžių!
15Suteik mums džiaugsmo už tas dienas, per kurias pažeminti buvome, už tuos metus, per kuriuos patyrėme pikta.
16Tepamato Tavo tarnai Tavo darbus ir Tavo šlovę jų vaikai!
17Viešpatie, Dieve, būk mums geras, įtvirtink mūsų darbus, daryk mūsų darbus sėkmingus!