9 And when he had opened the fifth seal, I saw under the altar the souls of them that were slain for the word of God, and for the testimony which they held:
10 And they cried with a loud voice, saying, How long, O Lord, holy and true, dost thou not judge and avenge our blood on them that dwell on the earth?
11 And white robes were given unto every one of them; and it was said unto them, that they should rest yet for a little season, until their fellowservants also and their brethren, that should be killed as they were, should be fulfilled.
1Viešpats tarė man: „Eik, nusipirk drobinį diržą ir juo susijuosk strėnas, bet nesušlapink jo“.
2Aš nusipirkau diržą, kaip Viešpats liepė, ir susijuosiau.
3Viešpats man antrą kartą sakė:
4„Imk diržą, kurį nusipirkai ir kuris yra ant tavo strėnų, nueik prie Eufrato ir ten jį paslėpk uolos plyšyje“.
5Aš nuėjau ir paslėpiau jį prie Eufrato, kaip Viešpats man liepė.
6Praėjus daugeliui dienų, Viešpats man tarė: „Nueik prie Eufrato ir iš ten pasiimk diržą, kurį tau liepiau paslėpti“.
7Aš nuėjau prie Eufrato, iškasiau diržą iš tos vietos, kur jį buvau paslėpęs, ir radau jį supuvusį, niekam nebetinkamą.
8Tada Viešpats man kalbėjo:
9„Taip Aš supūdysiu Judo ir Jeruzalės puikybę.
10Šita pikta tauta, kuri atsisako klausyti mano žodžių, vaikšto paskui savo širdies užgaidas ir seka svetimus dievus, jiems tarnauja ir juos garbina, taps kaip šitas diržas, kuris niekam nebetinka.
11Kaip diržas prisiglaudžia prie vyro strėnų, taip Aš norėjau, kad Izraelis ir Judas prisiglaustų prie manęs, – sako Viešpats. – Kad jie būtų mano tauta, mano garbė ir pasididžiavimas ir mano vardu vadintųsi, bet jie neklausė.
12Sakyk jiems šiuos žodžius: ‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Kiekvienas ąsotis pripilamas vyno’. Jie tau sakys: ‘Argi mes nežinome, kad ąsotis skirtas supilti vynui?’
13Tada jiems atsakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš nugirdysiu visus šitos šalies gyventojus: karalius, kurie sėdi Dovydo soste, kunigus, pranašus ir visus Jeruzalės gyventojus.
14Aš sudaužysiu juos vienas į kitą, tėvus kartu su vaikais, – sako Viešpats. – Aš jų nepasigailėsiu, neužjausiu, bet sunaikinsiu’“.
15Klausykitės ir supraskite, nebūkite išdidūs, nes Viešpats kalba!
16Duokite Viešpačiui, savo Dievui, šlovę, kol nesutemo, prieš atsitrenkiant jūsų kojoms į tamsoje esančius kalnus! Jūs laukiate šviesos, bet Jis užleis tamsą, visišką tamsybę.
17Jei jūs neklausysite, mano siela graudžiai verks dėl jūsų išdidumo ir mano akys ašaros, nes Viešpaties kaimenė vedama į nelaisvę.
18Sakykite karaliui ir karalienei, kad jie nusižemintų ir sėstųsi žemai, nes nuo jų galvos nukris šlovės karūna.
19Pietų krašto miestai bus užrakinti, ir nebus kas juos atidarytų; visas Judas bus išvestas į nelaisvę.
20Pakelk savo akis ir žiūrėk, kaip jie ateina iš šiaurės! Kur yra tau patikėta kaimenė, tavo gražiosios avys?
21Ką darysi, kai Jis tave aplankys? Tu pati pripratinai juos vadovauti tau? Argi nesuims tavęs skausmai kaip gimdyvės?
22Jei sakysi savo širdy: „Kodėl man taip atsitiko?“ – Dėl tavo nuodėmių daugybės tavo sijonas pakeltas, tavo kulnai apnuoginti.
23Jei etiopas galėtų pakeisti savo odos spalvą ir leopardas savo kailio dėmes, tai ir jūs galėtumėte daryti gera, kurie esate įpratę daryti pikta.
24„Aš išsklaidysiu jus kaip pelus, kuriuos dykumos vėjas išnešioja.
25Tai yra tau kritęs burtas ir tavo dalis nuo manęs, – sako Viešpats, – kadangi pamiršai mane ir pasitikėjai melu,
26tai Aš užversiu tavo sijoną tau ant veido, kad pasirodytų tavo gėda.
27Aš mačiau tavo svetimavimus, gašlumą ir paleistuvystę. Vargas tau, Jeruzale. Ar ilgai dar neapsivalysi?“