1Klausykite, ką sako Viešpats: „Susirinkite, bylinėkitės kalnų akivaizdoje, kalvos tegirdi jūsų balsą!“
2Girdėkite, kalnai, Viešpaties bylą, jūs, tvirtieji žemės pamatai, Viešpaties bylą su Jo tauta – Izraeliu:
3„Mano tauta, ką tau padariau ir kuo apsunkinau? Paliudyk prieš mane.
4Aš juk išvedžiau tave iš Egipto šalies, iš jos vergijos išpirkau tave; pasiunčiau Mozę, Aaroną ir Mirjamą išlaisvinti tave.
5Mano tauta, atsimink, ką buvo sumanęs Balakas, Moabo karalius, ir ką jam atsakė Balaamas, Beoro sūnus. Pagalvok, kas vyko nuo Šitimų iki Gilgalo, kad pažintum Viešpaties teisumą“.
6Su kuo man ateiti pas Viešpatį, nusilenkti aukštybių Dievui? Ar ateiti su metinių veršių deginamosiomis aukomis?
7Ar Viešpats priims tūkstančius avinų ir daugybę aliejaus? O gal man atiduoti savo pirmagimį už nusikaltimus, savo kūno vaisių už savo nuodėmę?
8Tau, žmogau, Jis pasakė, kas gera ir ko Viešpats reikalauja iš tavęs: teisingai elgtis, būti gailestingam ir vaikščioti nuolankiai su Dievu.
9Viešpaties balsas šaukia miestui (išmintinga yra bijotis Tavo vardo): „Klausykite skeptro ir To, kuris jį paskyrė!
10Ar dar tebėra nedorėlio namuose nedorybės turtai ir pasibjaurėtinai sumažintas saikas?
11Ar laikyti nekaltais tuos, kurie naudoja neteisingas svarstykles ir apgaulingus svarsčius?
12Turtuoliai pilni smurto, gyventojai kalba melą ir apgaulę.
13Taigi ir Aš tave, Izraeli, bausiu dėl tavo nuodėmių!
14Tu valgysi, bet nepasisotinsi – liksi alkanas. Ką sutaupysi, to neturėsi, o jei ką išsaugosi – karai sunaikins.
15Tu sėsi, bet nepjausi; spausi alyvas, bet nesitepsi aliejumi; spausi vynuoges, bet negersi vyno.
16Jūs vykdote Omrio ir Ahabo nuostatus ir elgiatės pagal jų patarimus. Todėl sunaikinsiu tave, o tavo gyventojai taps pajuoka. Jūs kentėsite mano tautos paniekinimą“.