1Tuo metu Izraelis neturėjo karaliaus. Dano giminė ieškojo krašto, kuriame galėtų apsigyventi, nes tuo laiku jiems dar nebuvo duota paveldėjimo tarp Izraelio giminių.
2Jie pasiuntė savo giminės penkis vyrus iš Coros ir Eštaolo išžvalgyti kraštą. Atėję į Efraimo aukštumas, jie apsinakvojo Mikajo namuose.
3Būdami pas Mikają, jie atpažino jaunuolio levito balsą ir, užėję pas jį, paklausė: „Kas tave čia atvedė? Ką tu čia veiki? Ką tu čia turi?“
4Jis jiems papasakojo, kad Mikajas pasamdė jį būti jo kunigu.
5Jie prašė: „Paklausk Dievo, ar mūsų kelionė bus sėkminga?“
6Kunigas jiems atsakė: „Eikite ramybėje. Viešpats mato kelią, kuriuo jūs einate“.
7Žvalgai išėjo ir nuvyko į Laišą. Ten jie matė, kad žmonės gyvena nerūpestingai, pagal sidoniečių papročius, ramiai ir saugiai. Tarp jų nebuvo valdininkų, kurie jiems vadovautų. Jie gyveno toli nuo sidoniečių ir nepalaikė jokių ryšių su kitais.
8Jiems sugrįžus pas savo brolius į Corą ir Eštaolą, tie klausė juos: „Ką matėte?“
9Jie atsakė: „Kilkite ir eikime! Mes matėme žemę, kuri yra labai gera. Nedelskite eiti ir užimti ją.
10Nuėję užklupsite žmones, kurie jaučiasi saugūs. Jų kraštas platus, ir Dievas jį atidavė į jūsų rankas; tai kraštas, kuriame nieko netrūksta, kas yra žemėje“.
11Iš Coros ir Eštaolo pakilo šeši šimtai Dano giminės ginkluotų vyrų.
12Jie atžygiavę pasistatė stovyklą Judo Kirjat Jearime. Ta vieta tebevadinama Dano stovykla iki šios dienos ir yra už Kirjat Jearimo.
13Iš ten jie žygiavo į Efraimo aukštumas ir pasiekė Mikajo namus.
14Tie penki vyrai, kurie išžvalgė Laišo šalį, tarė savo broliams: „Ar žinote, kad šiuose namuose yra efodas, terafimas ir drožtas bei lietas atvaizdai? Pagalvokite, ką reikėtų daryti“.
15Jie užsuko į jaunuolio levito namus, Mikajo namus, ir pasveikino jį.
16Ir šeši šimtai Dano giminės apsiginklavusių karių stovėjo tarpuvartėje.
17Tuo metu vyrai, kurie buvo išžvalgyti krašto, įėjo į Mikajo namus ir paėmė drožtą atvaizdą, efodą, terafimą ir nulietą atvaizdą. Tuo laiku kunigas stovėjo tarpuvartėje su šešiais šimtais apsiginklavusių vyrų.
18Jiems įsibrovus į Mikajo namus ir paėmus visus minėtus daiktus, kunigas klausė: „Ką darote?“
19Jie atsakė jam: „Tylėk! Užsidenk ranka burną ir eik su mumis. Būk mums tėvu ir kunigu. Ar tau geriau būti kunigu vieno vyro namams, ar visos giminės Izraelyje?“
20Kunigas nudžiugo. Jis paėmė efodą, terafimą bei drožtą atvaizdą ir įsimaišė tarp žmonių.
21Po to jie, sustatę priekyje vaikus, galvijus ir vežimus, pasisuko ir keliavo toliau.
22Jiems nutolus nuo Mikajo namų, Mikajo kaimynai susibūrę pasivijo danus.
23Jie šaukė Dano vaikams, ir tie atsigręžę klausė Mikają: „Kas atsitiko, kad atėjai su tokiu būriu?“
24Jis atsakė: „Jūs paėmėte mano dievus, kuriuos pasidariau, kunigą ir nuėjote. Kas gi man beliko? Ir dar klausiate, kas atsitiko?“
25Danai atsakė: „Nutilk! Neerzink mūsų, kad įpykę vyrai neužpultų ir nenužudytų tavęs ir tavo giminės“.
26Ir danai nuėjo savo keliu. Mikajas, matydamas, kad jie buvo stipresni už jį, sugrįžo į savo namus.
27Danai paėmė tai, ką Mikajas buvo pasidaręs, ir kunigą. Nuėję į Laišą, užpuolė ramius ir saugiai besijaučiančius gyventojus, juos išžudė kardu, o miestą sudegino.
28Niekas jiems nepadėjo, nes jie gyveno toli nuo Sidono ir nepalaikė jokių ryšių su kitais. Tas miestas buvo Bet Rehobo slėnyje. Danai miestą atstatė ir apsigyveno jame.
29Tą miestą jie pavadino Izraelio sūnaus Dano, savo tėvo, vardu. Anksčiau tas miestas vadinosi Laišas.
30Danai pasistatė drožtą atvaizdą, o Manaso sūnaus Geršomo sūnus Jehonatanas ir jo sūnūs buvo kunigais Dano giminėje iki ištrėmimo dienos.
31Jie laikė pas save Mikajo padarytą drožtą atvaizdą visą laiką, kol Dievo šventykla buvo Šilojuje.