1Karalius ir Hamanas atėjo pas karalienę Esterą į vaišes.
2Tą dieną, gerdamas vyną, karalius vėl klausė karalienę Esterą: „Pasakyk man savo prašymą, karaliene Estera. Suteiksiu tau, ko norėsi, net jei prašytum ir pusės mano karalystės“.
3Karalienė atsakė: „Karaliau, jei radau malonę tavo akyse ir sutinki mano prašymą patenkinti, palik mane ir mano tautą gyvus.
4Aš ir mano tauta esame atiduoti mirčiai ir sunaikinimui. Jei mes būtume parduodami vergais, aš tylėčiau ir karaliaus nevarginčiau“.
5Karalius Ahasveras klausė karalienės Esteros: „Kas jis toks ir kur jis yra, kuris drįsta tą daryti?“
6Estera atsakė: „Mūsų priešas ir persekiotojas yra šitas piktadarys Hamanas“. Hamanas labai išsigando.
7Karalius užsirūstinęs pakilo nuo stalo ir išėjo į rūmų sodą, o Hamanas suklupo prieš karalienę Esterą, prašydamas palikti jį gyvą, nes jis suprato, kad jo laukia karaliaus bausmė.
8Sugrįžęs iš rūmų sodo, karalius rado Hamaną, sukniubusį ant lovos prie Esteros, ir sakė: „Jis nori karalienę išprievartauti mano namuose ir mano akivaizdoje!“ Karaliui ištarus šiuos žodžius, Hamano veidas buvo uždengtas.
9Karaliaus eunuchas Harbona tarė: „Hamano kieme yra pastatytos penkiasdešimties uolekčių aukščio kartuvės pakarti Mordechajui, kuris išgelbėjo karaliaus gyvybę“. Karalius įsakė: „Pakarkite jose Hamaną“.
10Jie pakorė jį Mordechajui skirtose kartuvėse. Po to karaliaus pyktis atslūgo.