11 And when they bring you unto the synagogues, and unto magistrates, and powers, take ye no thought how or what thing ye shall answer, or what ye shall say:
12 For the Holy Ghost shall teach you in the same hour what ye ought to say.
1Vieną dieną Dievo sūnūs vėl susirinko Viešpaties akivaizdoje; šėtonas atėjo su jais ir stojo prieš Dievą.
2Viešpats paklausė jo: „Iš kur ateini?“ Šėtonas atsakė Viešpačiui: „Aš vaikštinėjau po visą žemę“.
3Viešpats klausė šėtoną: „Ar atkreipei dėmesį į mano tarną Jobą? Juk žemėje nėra jam lygaus. Jis yra tobulas ir teisus, bijo Dievo ir vengia pikto. Jis ir toliau lieka man ištikimas, nors tu mane sukurstei prieš jį, kad be priežasties jam kenkčiau“.
4Šėtonas atsakė Viešpačiui: „Oda už odą, bet žmogus viską atiduos, kad liktų gyvas.
5Bet ištiesk savo ranką ir paliesk jo kaulus ir kūną, ir jis keiks Tave į akis“.
6Viešpats tarė šėtonui: „Jis tavo rankose. Tik nepaliesk jo gyvybės“.
7Šėtonas pasišalino iš Viešpaties akivaizdos ir ištiko Jobą skaudžiomis votimis nuo kojų padų iki viršugalvio.
8Jis sėdėjo pelenuose ir, paėmęs šukę, gramdė pūlius.
9Jo žmona jam tarė: „Ar tu vis dar laikaisi savo ištikimybės? Prakeik Dievą ir mirk“.
10Jobas jai atsakė: „Tu kalbi kaip viena iš kvailų moterų. Argi priimtume gera iš Dievo rankos, o pikta nepriimtume?“ Visu tuo Jobas nenusidėjo savo lūpomis.
11Trys Jobo draugai: temanas Elifazas, šuachas Bildadas ir naamatietis Cofaras, išgirdę apie Jobo nelaimę, susitarė ir atėjo gedėti su juo ir jį paguosti.
12Pamatę jį iš tolo, nepažino jo. Jie perplėšė savo apsiaustus, balsiai verkė ir mėtė dulkes virš savo galvų link dangaus.
13Septynias dienas ir septynias naktis jie sėdėjo su juo ant žemės; nė vienas nepratarė žodžio, nes jie matė, kad jo kančia labai didelė.