4Tavęs nebevadins apleistąja ir tavo žemės – dykyne. Tave vadins: „Mano pasimėgimas“, o tavo šalį – ištekėjusiąja, nes Viešpats pamėgo tave, ir šalis bus sutuokta.
5Kaip jaunuolis veda mergaitę, taip tavo sūnūs ves tave. Kaip jaunikis džiaugiasi jaunąja, taip tavo Dievas džiaugsis tavimi.
6Jeruzale, ant tavo sienų Aš pastatysiu sargus; jie niekada – dieną ir naktį – nenurims. Jūs, kurie tariate Viešpaties vardą, netylėkite,
7neduokite Jam poilsio, kol Jis atstatys Jeruzalę ir jos šlovę žemėje.
8Viešpats prisiekė savo tvirta ranka: „Aš nebeduosiu tavo grūdų tavo priešams maistui ir svetimi nebegers tavo vyno, kurį pagaminai.
9Kas surenka, valgys ir girs Viešpatį; kas užaugina, gers vyną mano šventuose kiemuose“.
10Įeikite, įeikite pro vartus, paruoškite kelią tautai; nutieskite, nutieskite kelią, pašalinkite akmenis, pakelkite vėliavą žmonėms.
11Viešpats paskelbė iki žemės pakraščių: „Sakykite Siono dukrai: ‘Tavo išgelbėjimas, užmokestis ir atlyginimas artėja’“.
12Juos vadins: „Šventa tauta, Viešpaties atpirktieji“; tu būsi vadinama: „Ieškotasis, neapleistasis miestas“.