9 And when he had opened the fifth seal, I saw under the altar the souls of them that were slain for the word of God, and for the testimony which they held:
10 And they cried with a loud voice, saying, How long, O Lord, holy and true, dost thou not judge and avenge our blood on them that dwell on the earth?
11 And white robes were given unto every one of them; and it was said unto them, that they should rest yet for a little season, until their fellowservants also and their brethren, that should be killed as they were, should be fulfilled.
1Izraelitai atvyko į Cino dykumą pirmą mėnesį ir sustojo Kadeše. Ten mirė Mirjama ir buvo palaidota.
2Toje vietoje nebuvo vandens. Izraelitai, susirinkę pas Mozę ir Aaroną,
3priekaištaudami kalbėjo: „Geriau būtume žuvę su savo broliais Viešpaties akivaizdoje.
4Kodėl jūs atvedėte Viešpaties susirinkimą į šitą dykumą, kad mes ir mūsų gyvuliai čia numirtume?
5Kam mus išvedėte iš Egipto ir atvedėte į šitą netikusią vietą, kur negalime sėti ir neauga nei figos, nei vynuogės, nei granatai ir nėra net vandens?“
6Mozė ir Aaronas, palikę minią, įėjo į Susitikimo palapinę ir puolė ant žemės. Jiems pasirodė Viešpaties šlovė.
7Viešpats tarė Mozei:
8„Imk lazdą, abu su Aaronu surinkite žmones ir jų akyse kalbėkite uolai, ir ji duos vandens. Tu išgausi jiems vandens iš uolos, ir atsigers žmonės bei jų galvijai“.
9Mozė ėmė Viešpaties akivaizdoje buvusią lazdą, kaip Jis jam įsakė.
10Mozė ir Aaronas surinko žmones prie uolos ir jiems kalbėjo: „Klausykite, maištininkai! Ar mudu turime iš šitos uolos išgauti jums vandens?“
11Mozė pakėlė ranką, smogė du kartus lazda į uolą, ir pasipylė apsčiai vandens; atsigėrė žmonės ir jų gyvuliai.
12Bet Viešpats tarė Mozei ir Aaronui: „Kadangi manimi netikėjote ir neparodėte mano šventumo izraelitų akivaizdoje, judu neįvesite šitos tautos į žemę, kurią jiems duosiu“.
13Tai Meriba, kur izraelitai murmėjo prieš Viešpatį ir Jis parodė jiems savo šventumą.
14Mozė išsiuntė pasiuntinius iš Kadešo pas Edomo karalių, kad pasakytų: „Taip sako tavo brolis Izraelis: ‘Tu žinai visus mūsų vargus,
15žinai, kaip mūsų tėvai nuėjo į Egiptą ir mes ilgai ten gyvenome, kaip egiptiečiai spaudė mus ir mūsų tėvus.
16Kai šaukėmės Viešpaties, Jis mus išklausė ir siuntė angelą, kuris mus išvedė iš Egipto. Esame sustoję Kadešo mieste, kuris yra prie pat tavo krašto sienos.
17Maldaujame, leisk mums pereiti per tavo žemę. Mes neisime dirvomis ar vynuogynais, negersime vandens iš tavo šulinių, bet trauksime vieškeliu, nenukrypdami nei į dešinę, nei į kairę, kol pereisime tavo šalį’“.
18Karalius jiems atsakė: „Neisite per mano žemę, o jei eisite, aš jus pasitiksiu su ginklu“.
19Izraelitai sakė: „Mes eisime vieškeliu, o jei mes ir mūsų gyvuliai gersime tavo vandens, atsilyginsime, tiktai leisk pereiti per tavo žemę“.
20Bet jis atsakė: „Neleidžiu!“ Ir edomitų gausi kariuomenė išėjo prieš izraelitus.
21Kadangi edomitai atsisakė praleisti izraelitus, tai jie pasuko kitais keliais.
22Pakilę iš Kadešo, izraelitai atėjo prie Horo kalno.
23Ten, prie Edomo žemės sienos, Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:
24„Aaronas susijungs su savo tauta, nes jis neįeis į žemę, kurią pažadėjau izraelitams, dėl to, kad netikėjote mano žodžiais prie Meribos.
25Imk Aaroną ir jo sūnų Eleazarą ir nuvesk juodu ant Horo kalno.
26Aaronas tegul nusivelka savo drabužius ir jais apvilk jo sūnų Eleazarą. Aaronas mirs tenai“.
27Mozė padarė, kaip Viešpats įsakė. Jie užlipo į Horo kalną, visiems susirinkusiems matant.
28Mozė nurengė nuo Aarono drabužius ir jais apvilko jo sūnų Eleazarą. Aaronas mirė kalno viršūnėje. Mozė su Eleazaru grįžo nuo kalno.
29Izraelitai, pamatę, kad Aaronas mirė, apraudojo jį trisdešimt dienų.