52Atėjusiems aukštiesiems kunigams, šventyklos apsaugos viršininkams ir vyresniesiems Jis pasakė: „Kaip prieš plėšiką išėjote prieš mane su kalavijais ir vėzdais.
53Kai buvau kasdien su jumis šventykloje, jūs nepakėlėte prieš mane rankos. Bet ši valanda jūsų, tamsos valdžia“.
54Suėmę Jėzų, jie nusivedė Jį ir atvedė į vyriausiojo kunigo namus. Petras sekė iš tolo.
55Susikūrę ugnį kiemo viduryje, jie susėdo. Petras atsisėdo kartu.
56Viena tarnaitė, pamačiusi jį sėdintį prieš šviesą, įsižiūrėjo ir tarė: „Ir šitas buvo kartu su Juo“.
57Bet jis išsigynė, sakydamas: „Moterie, nepažįstu Jo!“
58Truputį vėliau kažkas kitas, jį pamatęs, tarė: „Ir tu esi iš jų“. Petras atsakė: „Ne, žmogau, nesu!“
59Maždaug po valandos dar vienas ėmė tvirtinti, sakydamas: „Tikrai šitas buvo su Juo! Juk jis galilėjietis!“
60Petras atsakė: „Žmogau, aš nesuprantu, ką tu sakai“. Ir tuoj pat, dar jam kalbant, pragydo gaidys.
61Tada Viešpats atsigręžęs pažvelgė į Petrą. Ir Petras atsiminė Viešpaties žodį, kaip Jis buvo jam pasakęs: „Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“.
62Petras išėjo laukan ir karčiai pravirko.
63Jėzų saugantys vyrai tyčiojosi iš Jo ir mušė.
64Uždengę akis, jie daužė Jam per veidą ir klausinėjo: „Pranašauk, kas Tave užgavo!“
65Ir visaip kitaip jam piktžodžiavo.
66Rytui išaušus, susirinko tautos vyresnieji, aukštieji kunigai ir Rašto žinovai. Jie atvedė Jėzų į savo sinedrioną ir sakė:
67„Jei Tu Kristus, tai prisipažink mums!“ Jėzus atsiliepė: „Jeigu jums ir pasakysiu, vis tiek netikėsite,
68o jei paklausiu, man neatsakysite ir nepaleisite.
69Tačiau nuo šio meto Žmogaus Sūnus sėdės Dievo Galybės dešinėje“.
70Tuomet jie visi klausė: „Tai Tu esi Dievo Sūnus?“ Jis atsakė: „Taip yra kaip sakote: Aš Esu!“
71Tada jie tarė: „Kam dar mums liudijimas?! Juk mes girdėjome iš Jo paties lūpų!“