17Jie uolūs ne jūsų labui, bet norėtų jus atskirti, kad būtumėte uolūs dėl jų.
18Bet gerai visada būti uoliems dėl gero, o ne vien kai esu pas jus.
19Mano vaikeliai, dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus!
20Norėčiau dabar būti pas jus ir prabilti kitaip, nes nežinau, ką man su jumis daryti.
21Pasakykite man jūs, norintieji būti įstatymo valdžioje, ar negirdite įstatymo?
22Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, o kitą iš laisvosios.
23Vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosios – pagal pažadą.
24Tai pasakyta perkeltine prasme: jos – tai dvi Sandoros. Viena nuo Sinajaus kalno, gimdanti vergystei, – tai Hagara.
25Hagara yra Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, kuri vergauja su savo vaikais.
26Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ji yra visų mūsų motina,
27nes parašyta: „Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei! Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi kentėjimų! Nes apleistoji turi daug daugiau vaikų negu turinčioji vyrą“.
28Mes, broliai, esame pažado vaikai kaip Izaokas.
29Bet kaip tada gimęs pagal kūną persekiojo gimusį pagal Dvasią, taip ir dabar.
30O ką gi sako Raštas? – „Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi“.
31Taigi, broliai, mes nesame vergės vaikai, bet laisvosios.